Naftos kaina

Kas įtakoja naftos kainą?

Naftos kaina yra įtakoja daugelio veiksnių, pagrindiniai jų yra šie:

• Pasiūla ir paklausa. Didžiausia įtaka – pramonės, transporto ir energijos poreikiai. Jei pasiūla (pvz., dėl gavybos sutrikimų) krinta arba paklausa (pvz., ekonomikos augimas) auga, kaina kyla.

• OPEC+ sprendimai. Naftą gaminančių šalių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų (pvz., Rusija) gavybos kvotos. Jie gali riboti arba didinti pasiūlą, siekdami stabilizuoti kainas.

• Geopolitiniai įvykiai. Karai, sankcijos (pvz., Rusijos embargo), ar konfliktai naftos gavybos regionuose (pvz., Artimieji Rytai) sutrikdo tiekimą ir kelia kainas.

• Pasaulinė ekonomikos būklė. Stipri ekonomika (pvz., Kinija, JAV) didina energijos poreikį. Recesijos sumažina paklausą, spustelėdamos kainas žemyn.

• JAV dolerio vertė. Nafta prekiaujama doleriais. Jei doleris stiprėja, kitų šalių perkamoji galia mažėja, o tai gali sumažinti kainas.

• Atsargos ir inventoriai. Didelės valstybių ar kompanijų atsargos (pvz., JAV strateginiai rezervai) slopina kainas. Trumpalaikiai trūkumai – kėlėja.

• Alternatyvi energija. Saulės, vėjo ar elektromobilių plėtra mažina naftos paklausą, sprendžiantis klimato kaitą.

• Finansiniai spekuliantai. Biržose prekiaujantys investuotojai gali kelti arba numušti kainas, prognozuodami ateities tendencijas (pvz., per karus ar krizes).

• Gavybos kaštai. Technologiškai sudėtingos gavybos būdų (pvz., skalūnų nafta, jūros gręžiniai) kaštai nustato minimalias kainas (apie $40–60 už barelę).

• Ekologiniai reguliavimai. Anglies mokesčiai ar ES Green Deal skatina perėjimą prie žaliųjų technologijų, mažindami naftos vartojimą.

• Gamtinės katastrofos. Uraganai (pvz., Meksikos įlankoje) ar gamyklų avarijos trumpam stabdo gavybą, kilstant kainų šuoliui.

• Technologiniai pokyčiai. Frakavimo ar dirbtinio intelekto naudojimas gavyboje gali padidinti efektyvumą ir sumažinti kainas.

• Sveikatos krizės. Pandemijos (pvz., COVID-19) sumažina transporto ir pramonės paklausą, smarkiai veikdamos kainas.

• Mokesčių politika. Akcizai ar subsidijos (pvz., JAV ar Europoje) tiesiogiai veikia galutinę kainą vartotojams.

• Tarptautinės sankcijos. Embargo šalims (pvz., Iranas, Venesuela) ar trūkstamas investicijas (pvz., Rusijos naftos sektorius) riboja pasiūlą.