Daugiausia naftos išgaunančių šalių sąrašas ir jų pozicijos pasauliniame reitinge kinta priklausomai nuo gavybos apimčių, investicijų į infrastruktūrą bei tarptautinių susitarimų. Žemiau pateikti skaičiai – tai apytikrės paros išgavimo (barelių per dieną, bbl/d) apimtys, paremtos pastarųjų metų duomenimis. Jos gali kisti dėl rinkos svyravimų, tarptautinių susitarimų ir technologinių veiksnių, tačiau suteikia bendrą vaizdą, kurios valstybės lyderiauja pagal naftos gavybos apimtį.
- Jungtinės Valstijos: dažnai svyruoja apie 11–12 mln. bbl/d. Šį šuolį daugiausia lėmė išskalūninės naftos (shale oil) technologijų plėtra.
- Rusija: įprastai išgauna apie 10–11 mln. bbl/d. Daugiausia telkinių sutelkta Vakarų Sibire ir kituose šalies regionuose.
- Saudo Arabija: svyruoja ties 10–11 mln. bbl/d. Didžiuliai naftos rezervai bei itin pažangi gavybos infrastruktūra leidžia išlaikyti stabiliai aukštą išgavimo lygį.
- Kanada: apie 5 mln. bbl/d. Didelė dalis gavybos vykdoma iš naftos smėlynų (oil sands), todėl procesas brangesnis ir sudėtingesnis nei tradiciniuose gręžiniuose.
- Irakas: paprastai siekia apie 4–4,5 mln. bbl/d. Nors konfliktai ir infrastruktūros trūkumai ilgam laikui buvo sumažinę gavybą, pastaraisiais metais ji vėl sparčiai auga.
- Kinija: apie 4 mln. bbl/d. Dėl intensyvaus vidaus vartojimo Kinija visgi importuoja didžiąją dalį jai reikalingos naftos.
- Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE): 3–3,5 mln. bbl/d. Turi svarbių jūrinių telkinių (pvz., Upper Zakum), kurių gavybai taikomi pažangūs technologiniai sprendimai.
- Brazilija: apie 3 mln. bbl/d. Didelė dalis gavybos vykdoma iš Atlanto vandenyno gelmių, kur aptikta reikšmingų naftos sankaupų (t. y. „pré-sal“ sluoksnyje).
- Kuvietas: maždaug 2,5–2,7 mln. bbl/d. Čia glūdi vienas didžiausių naftos telkinių pasaulyje – Burgano telkinys.
- Iranas: oficialiai – 2–3 mln. bbl/d, tačiau gavybą ir eksportą riboja tarptautinės sankcijos, o tikrieji pajėgumai galėtų būti dar didesni.
Kitos svarbios naftos išgavėjos, nors ir nedidindamos gavybos tokiu sparčiu tempu, yra Norvegija, Meksika, Kataras, Nigerija, Angola ir Venesuela. Kai kurios iš šių valstybių turi didelius rezervus, tačiau jų panaudojimą riboja investicijų trūkumas, geopolitinė situacija ar sudėtingos telkinių struktūros.
Kadangi naftos rinka itin dinamiška, šie skaičiai gali keistis priklausomai nuo tarptautinės politinės padėties, naftos kainų svyravimų bei naujų technologinių laimėjimų, leidžiančių atverti anksčiau nepasiekiamas ar nepelningas gavybos vietas.