Naftoskaina.lt

Nafta – tai ne vienalytė medžiaga, o sudėtingas angliavandenilių ir įvairių kitų cheminių junginių mišinys. Pagrindinę jos dalį sudaro anglis bei vandenilis, tačiau neretai randama ir sieros, azoto, deguonies priemaišų, taip pat metalų jonų (vanadžio, nikelio). Būtent ši sudėties įvairovė lemia didelius naftos kokybės bei perdirbimo skirtumus, dėl kurių kiekvienas telkinys pasižymi savita chemine „vizitine

Nafta – tai sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuriame be anglies ir vandenilio atomų gali būti ir sieros, azoto, deguonies junginių. Ši cheminė įvairovė lemia, kad skirtingų telkinių nafta turi nevienodą klampumą, spalvą, tankį bei kitas fizikines charakteristikas. Šios savybės tiesiogiai veikia naftos kokybę ir jos perdirbimo bei naudojimo būdus. Išsamiau pažvelkime į pagrindines fizines naftos savybes

Nafta, dažnai vadinama „juoduoju auksu“, yra iškastinis kuras, susiformavęs iš organinių medžiagų, veikiamų specifinių geologinių sąlygų. Nors šis procesas užtruko milijonus metų, galutinis rezultatas – didžiuliai naftos telkiniai, kurie šiandien tapo vienu pagrindinių pasaulio energijos šaltinių. Norint suprasti, iš kur atsirado nafta, verta giliau pažvelgti į biocheminius ir geologinius procesus, vykusius Žemės istorijoje. Organinės medžiagos

Nafta – vienas svarbiausių iškastinio kuro šaltinių, nuo kurio priklausė ir tebepriklauso daugelio valstybių ekonominė bei technologinė raida. Jos reikšmė per pastaruosius amžius kito nuo lokalaus, specifinėms reikmėms naudojamo šaltinio iki strateginio pasaulio energijos resurso. Senovės civilizacijos ir pirmasis naftos panaudojimas Nafta senovėje nebuvo masiškai išgaunama dėl menkų technologinių galimybių, tačiau senovės gyventojai pastebėjo iš

Suskystintos naftos dujos (dar vadinamos SND arba angliškai LPG – Liquefied Petroleum Gas) – tai propano, butano ar jų mišinio dujos, kurios suskystinamos veikiant aukštam slėgiui arba žemai temperatūrai. Šis dujų mišinys paprastai išgaunamas kaip šalutinis produktas naftos perdirbimo ar gamtinių dujų atskyrimo procese. SND pasižymi dideliu kaloringumu (energingumu), todėl puikiai tinka tiek buitinėms, tiek

OPEC (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tai naftą eksportuojančių valstybių organizacija, įkurta 1960 m. Ji siekia koordinuoti savo narių naftos politiką ir reguliuoti naftos gavybos bei kainų lygį pasaulio rinkoje. Būtent OPEC narės turi didelę įtaką tarptautinei naftos pasiūlai, todėl nuo jų sprendimų neretai priklauso ir pasaulinės naftos kainos. Kuo svarbi OPEC

Naftos perdirbimas – tai sudėtingas procesas, kurio metu išgaunami įvairūs produktai: degalai, alyvos, cheminės žaliavos, plastikai ir kt. Dėl didžiulio naftos panaudojimo masto jos perdirbimas tapo strategine pramonės šaka, nuo kurios priklauso daugybė ekonomikos sektorių. Žaliavinės naftos paruošimas Naftos perdirbimas visuomet prasideda nuo žaliavos paruošimo, nes iš žemės gelmių ar jūros telkinių išgauta nafta būna

Daugiausia naftos išgaunančių šalių sąrašas ir jų pozicijos pasauliniame reitinge kinta priklausomai nuo gavybos apimčių, investicijų į infrastruktūrą bei tarptautinių susitarimų. Žemiau pateikti skaičiai – tai apytikrės paros išgavimo (barelių per dieną, bbl/d) apimtys, paremtos pastarųjų metų duomenimis. Jos gali kisti dėl rinkos svyravimų, tarptautinių susitarimų ir technologinių veiksnių, tačiau suteikia bendrą vaizdą, kurios valstybės

Lietuva istoriškai didžiąją dalį naftos importuodavo iš Rusijos, tačiau per pastaruosius metus šalyje įgyvendintos diversifikacijos priemonės pakeitė importo kryptis. Svarbus veiksnys šioje srityje yra Mažeikiuose veikianti „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykla, kurios tiekimą lemia pasaulinės žaliavinės naftos kainos, geopolitiniai pokyčiai ir įmonės sprendimas pirkti naftą iš įvairių šaltinių. Šiuo metu Lietuva vis dažniau importuoja naftą