OPEC (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tai naftą eksportuojančių valstybių organizacija, įkurta 1960 m. Ji siekia koordinuoti savo narių naftos politiką ir reguliuoti naftos gavybos bei kainų lygį pasaulio rinkoje. Būtent OPEC narės turi didelę įtaką tarptautinei naftos pasiūlai, todėl nuo jų sprendimų neretai priklauso ir pasaulinės naftos kainos.
Kuo svarbi OPEC organizacija?
OPEC reikšmė atsiskleidžia tuo, kad jos narės, veikdamos bendrai, gali sutarti dėl bendrų gavybos kvotų. Jei organizacija nusprendžia mažinti naftos gavybą, pasaulinė pasiūla atitinkamai sumažėja, o tai dažniausiai lemia kainų kilimą. Atvirkščiai, padidinus gavybą, naftos kainos gali kristi.
- Stabilumas rinkoje. Vienas iš pagrindinių OPEC tikslų – užtikrinti naftos rinkos stabilumą ir apsaugoti šalis nares nuo didelių kainų svyravimų.
- Ekonominis ir politinis svertas. Dėl bendros naftos gavybos politikos šios šalys įgyja politinę įtaką – jos gali daryti poveikį pasaulio ekonomikoms, priklausomoms nuo naftos importo.
- Derinamos narės strategijos. OPEC susitikimuose aptariami pasaulinės paklausos pokyčiai, technologijų įtaka išgavimo procesams ir kiti veiksniai, lemiantys naftos rinkos dinamiką.
OPEC šalys
Pradinės OPEC steigėjos buvo Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. Bėgant metams, prie šių šalių prisijungė dar kelios naftą eksportuojančios valstybės, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, Nigerija, Angola ir kitos. Šiuo metu organizacijai priklausančių narių sąrašas kinta: kai kurios šalys sugrįžta, kitos pasitraukia, tačiau branduolį sudaro Artimųjų Rytų šalys ir kelios Afrikos valstybės.
Dauguma OPEC narių pasižymi itin dideliais naftos rezervais arba strateginiais naftos telkiniais, todėl joms svarbus vieningas sprendimų priėmimas. Organizacijos veikla leidžia kiekvienai šaliai narei dalyvauti bendroje diskusijoje, kurioje sprendžiama, kiek naftos verta išgauti, kad būtų palaikytos stabilios rinkos kainos ir maksimaliai išnaudojamos pajamos iš eksporto.
Kas yra OPEC+?
OPEC+ – tai OPEC narės ir prie jų prisijungusios kitos naftą eksportuojančios šalys, kurios formaliai nepriklauso OPEC, tačiau dalyvauja bendruose susitarimuose dėl gavybos kvotų. Toks išplėstas formatas leido dar labiau sustiprinti įtaką pasaulinėje naftos rinkoje, nes pasiūlos kontrolė tapo platesnė ir apėmė daugiau valstybių.
Nors ne visos OPEC+ šalys turi vienodą įtaką, prisijungus dideliems žaidėjams, tokiems kaip Rusija, šis aljansas gali efektyviau reaguoti į pasaulinius iššūkius: krizines situacijas, rinkos paklausos svyravimus, tarptautines sankcijas ar net klimato kaitos politinius sprendimus, darančius įtaką iškastinio kuro naudojimui.
Rusijos ir OPEC santykis
Rusija nėra oficiali OPEC narė, tačiau ji priklauso OPEC+ formatui ir yra viena svarbiausių pasaulio naftos tiekėjų. Rusija, kaip didelė naftą eksportuojanti šalis, kartu su OPEC reguliuoja pasaulinę pasiūlą:
- Gavybos kvotų koordinacija. Rusija suderina savo naftos gavybą su OPEC šalių apsisprendimais, kartu bandydama išlaikyti subalansuotas pasaulines naftos kainas.
- Politiniai interesai. Šalies sprendimus dėl naftos gavybos veikia ne tik ekonominiai, bet ir geopolitiniai motyvai, todėl jos bendradarbiavimas su OPEC būna gana dinamiškas.
- Dvipusis poveikis. Viena vertus, Rusija padeda išlaikyti stabilią naftos rinką, kita vertus, jai svarbu išlikti lanksčiai ir neprarasti per didelės įtakos bei manevro laisvės pasaulio energetikos arenoje.
Bendradarbiavimas su Rusija leidžia OPEC dar labiau kontroliuoti pasaulines naftos kainas, o Rusijai suteikia galimybę daryti įtaką pasaulinėje energijos politikoje. Tačiau šių šalių interesai ne visuomet sutampa: išlieka nuolatinės derybos dėl kvotų dydžių, pasaulinių rinkų dalies bei kitų ekonominių ir politinių tikslų.